nutylėti

nutylėti
nutylė́ti Š; Q560, N, Rtr, LL308,325, KŽ 1. intr., tr. Tvr ištverti nekalbėjus, nekalbėti, nepasakyti savo nuomonės, neatsakyti, neatsikirsti: Nutylėt kam SD455. Kai mama barės, aš nutylė́jau ir nė žodžio prieš nepasakiau Skrb. Aš užsigaunu, bet nutylė́ti aš galiu Žeml. Nutylì žmogus, ale vis tiek žinai širdy Jrb. Reikia išmokt nutylė́t Mrj. Nutylė́k kitam, jei kartais ir būna kas nors Rs. Tik tu nesmarkauk, nesipyk, geriau nutylė́t, nėr gražiau, kap gerai sugyvęt KzR. Jau aš dabar daug ką nutyliù Vlkv. Nenoriu užgaut, daug bijau, nutyliù Skr. Nutylė́jo kaip žemė, nieko nesakė Vdk. Anas nenutỹli, kabinas prie visų ir gauna [mušti] Ktk. Nemoka nutylė́t i viską pasigadina LKKXV301(Jrb). Gerai vyrą pamylėčiau, prieš jį gražiai nutylė́čiau JD863. O aš atsakiau, nenutylė́jau savo senam tėveliui JD431. Tau negerą žodį pasakė – tu nutylėk, jis pats gailėsis Ašb. Sukąsdavo tada vežėjas dantis, sugniauždavo kumštis, kantriai nutylėdavo nuoskaudą V.Myk-Put. | refl.: Jei tu nusitylė́si, tai valgyt negausi Vdk. 2. tr., intr. nepasakyti, neiškelti, nuslėpti: To nutylė́ti nieku gyvu negalima DŽ. Nutylė́jo, kas svarbiausia DŽ1. Paslaptį nutylė́ti DŽ1. Apie tai reikia nutylė́ti NdŽ. Jo nutylimì žmonės NdŽ. Policijai nepranešė, teip nutylė́jo Ėr. Pinigais užpylė, tai jis ir nutylė́jo Gs. Kvailas piemuo iš baimės tai (grasinimus) nutylėjo, nes turi reikalo su valdytoju, kurį jis vadina griežtu ponu LKVII430. O tą savo pasikalbėjimą su uošviene ji turi nutylėti ir nutylės I.Simon. Uosį ir Berželį vedas iš eilės, – bet ir jie tėvelio vardą nutylės S.Nėr. Argi dabar dievai nutylės mūsų ašaras? V.Krėv. O anas nutylėjo VlnE120. | Čia lengva suprasti ir nepasakius nutylėtasis veiksnys su tariniu J.Jabl. ^ Geriau nutylėt negu išplepėt KrvP(Al, Trgn). ║ tr. prk. nepranešti, nepaskelbti raštu: Spauda svarbiausius šios bylos faktus nutylė́jo NdŽ. 3. intr. kurį laiką tylėti, patylėti: Nutylėjęs valandelę, vėl toliaus sakė S.Dauk. \ tylėti; atitylėti; ištylėti; nutylėti; patylėti; pertylėti; pratylėti; pritylėti; sutylėti; užtylėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nutylėti — vksm. Ji̇̀s nenutỹli, kabinėjasi prie visų̃, užtat gáuna mùšti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patylėti — intr. 1. SD273, Sut, N, NdŽ, KŽ kurį laiką tylėti, nekalbėti, nešaukti: Patylėk biškį pakentėk J. Patylėk, kol kitas kalba DŽ. Ė tu kiek patylỹ OG297. Patylėsi, už valandos vėl pasakysi ką atsiminęs Jrb. Patylỹ, kai kitas ką sako GrvT91. Vaikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pratylėti — 1. intr. NdŽ prabūti tylint: Pratylėjo nieko nesakęs DŽ1. Visi pratylė[jo], niekas nieko nesakė Dglš. Visą kelią pratylėjo kaip nečius Sb. 2. intr., tr. nieko neatsakyti, nutylėti: Pro šalį praėjo, pratylėjo Mrj. Kai prašiau pinigų – pratylėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtylėti — užtylėti; SD1209, SD433, Sut, N, M žr. nutylėti: 1. Aš užtylėjau, ką tit neištariau J. Jis labai nemokėjo užtylėt Tlž. Ana neužtylėjo ir pasakė JnšM. Skubriai atsakė, neužtylėjo KlpD27. | refl.: O kai labai ilgai šitaip užsityli, tėvas išsiima… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitylėti — intr., atatylėti Š 1. Š ateiti, atvažiuoti tylint. 2. Š kurį laiką tylėti, ištylėti. 3. refl. Db daug, pakankamai tylėti. 4. refl. atsiklojėti (apie linus): Kad yr[a] atsitylėję linai, patrini – birsta spalis, lūžta pusiau …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištylėti — Š 1. intr. KŽ kurį laiką tylėti: Užpyks ko, ir ištỹli visą dieną DŽ1. Atsitikdavo, kad mokinys ir profesorius ištylėdavo visą valandą V.Myk Put. | prk.: Nejaugi dešimtį metų ištylėjęs [laikrodis] ėmė eiti? rš. ║ prk. kurį laiką nerašyti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • merkti — 1 merkti, ia, ė K 1. tr. pridengti akis vokais: Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil. Šaltis akis merkia Sml. Nuovargis merkė jam akis J.Paukš. | Merkia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuryti — 1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nuryk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijau tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”